Šios svetainės tikslas – supažindinti visuomenę, Klaipėdos savivaldybės ir uosto atstovus su šalia uosto gyvenančių gyventojų požiūriu į uosto plėtrą Klaipėdos teritorijoje Mituvos g. 2, Strėvos g. 4, Strėvos g. 5, Strėvos g. 7 ir pateikti tų gyventojų reikalavimus.
Turinys
Dar 2011 m. birželio 30 d. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba savo sprendimu „Dėl uosto ir rezervinės uosto teritorijos tarp Baltijos pr. tęsinio ir Senosios Smiltelės gatvės Klaipėdoje, detaliojo plano patvirtinimo”[1] nutarė patvirtinti uosto ir rezervinės uosto teritorijos tarp Baltijos pr. tęsinio ir Senosios Smiltelės g., Klaipėdoje, detalųjį planą[2]. Jame numatyta, kad uostui yra priskirta teritorija, esanti Mituvos g. 2, Strėvos g. 4, Strėvos g. 5 ir Strėvos g. 7. Šie adresai detaliajame plane pažymėti atitinkamai kaip 01a, 01, 02 ir 02a.
Uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas pripažino, kad teritorija Mituvos g. 2, Strėvos g. 4, Strėvos g. 5 ir Strėvos g. 7 yra išnuomota įmonei UAB „Neto terminalas“, kuri čia planuoja vykdyti automobilių krovos ir saugojimo veiklą.
2025 m. kovo 6 d. vykusiame Klaipėdos Žvejybos uosto rajono, Klaipėdos miesto ir uosto valdžios susitikime „Neto terminalas“ direktorius Tomas Eirošius patvirtino[3], kad įmonė teritoriją yra išsinuomavusi 25 metų laikotarpiui. Pagrindinė numatoma veikla bus automobilių krova, įvažiavimas bus iš Baltijos prospekto per sklypą Strėvos g. 5. „Neto terminalas“ direktorius teigė, kad teritorija bus įsisavinama dviem etapais: pirmas etapas apims sklypą Strėvos g. 5 ir Strėvos g. 7 (šiauriau Strėvos gatvės, tarp Strėvos gatvės ir Baltijos prospekto), o antras etapas – ir sklypą Mituvos g. 2, Strėvos g. 4 (piečiau Strėvos gatvės, tarp Strėvos gatvės ir Sulupės-Mituvos gatvių).
- Sklypo Strėvos g. 5 ir Strėvos g. 7 detaliojo plano korektūros rengimu rūpinasi UAB „Neto terminalas“. Šioje žemėje stovėję pastatai jau yra nugriauti: po 2011 metų buvo nugriautas keturių aukštų Moksleivių saviraiškos centro pastatas Strėvos g. 5 ir vaikų darželio „Aušrinė” pastatas Strėvos g. 9, nugriautas Klaipėdos kurčiųjų mokyklos pastatas Strėvos g. 7.
- Žemės sklypams Mituvos g. 2 ir Strėvos g. 4 detaliojo plano korektūra jau parengta[4]. Ši žemė seniau žemėlapyje buvo žymima „Žvejų sodybų” pavadinimu. Dabar ji apleista, likę tik buvusių pastatų pamatai, o pati teritorija apaugusi žole ir krūmais. Jos detaliojo plano korektūros aiškinamajame rašte[5] nėra tiksliai nurodoma, kokia konkreti veikla bus vykdoma sklypuose. Jame teigiama, kad, priklausomai nuo teritorijos nuomininko veiklos pobūdžio, ten gali būti vykdomi įvairūs, tame tarpe ir birių krovinių bei naftos krovinių iškrovimo darbai. O nuo triukšmo, dulkių ir sunkiasvorio transporto sukeltų grunto vibracijų gyventojus neva apsaugos „kombinuotas su želdiniais akustinis ekranas”.
Šalia uosto teritorijos gyvenantys gyventojai turi karčią tokios kaimynystės patirtį ir skundžiasi, kad jau dabar uosto veikla ir neatribotas geležinkelis kelia triukšmą, oro taršą bei kelia pavojų vaikams ir gyvūnams. O kai planuojamoje aikštelėje įsikurs uosto teritorijos nuomininkas, vieną dieną ten sunkiasvoriu transportu gali būti transportuojami automobiliai, o kitą – jau iškraunami birūs ar naftos kroviniai. Ir ta veikla bus vykdoma 24-22 metrų atstumu nuo gyvenamųjų namų. Kokios yra tokios veiklos pasekmės aplinkai mes puikiai žinome iš Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos KLASCO veiklos pavyzdžio, kai metų metais buvo neįmanoma suvaldyti aplinkos taršos kietosiomis dalelėmis, o Klasco vadovai tik atsirašinėjo arba ignoruodavo gyventojų skundus.
Gyventojai reiškia susirūpinimą ir dėl nekilnojamojo turto nuvertėjimo, nes vaizdas pro langus į pramoninę teritoriją neabejotinai mažins nekilnojamo turto kainas.
Vietoje to, kad aptariamoje teritorijoje įrengti aplinkinių namų gyventojams rekreacinę zoną, valdininkai perdavė ją uostui, ir dabar mes turime gaišti savo laiką tam, kad aiškinti miesto ir uosto valdžiai, jog mes turime teisę gyventi švariai ir saugiai, jog mums po langais reikia ne „kombinuoto su želdiniais akustinio ekrano”, o parko ir poilsio vietų.
Todėl reikalaujame sugrąžinti teritorijos visuomeninę paskirtį ir įrengti parką su poilsio zonomis. Taip pat šioje teritorijoje apriboti uosto plėtrą, perkelti traukinių eismą į uosto teritoriją, izoliuoti traukinių keliamą garsą garso izoliavimo sienele ir taip sumažinti bėginio transporto keliamą triukšmą ir taršą. Pilnas gyventojų reikalavimų sąrašas pateikiamas šio puslapio apačioje.
Dabartinė teritorijos padėtis
Žemės sklypas Strėvos g. 5 ir Strėvos g. 7 yra tarp planuojamo Baltijos prospekto tęsinio ir Strėvos gatvės. Sklypas apsodintas medžiais, vakarinėje pusėje ribojasi su dviejų naudojamų statinių – Strėvos g. 3 ir Strėvos g. 3A – žemės sklypais, rytinėje pusėje ribojasi su komercinės paskirties žemės sklypu (parduotuvė IKI – Minija).
Žemės sklypai Mituvos g. 2 ir Strėvos g. 4 yra tarp Strėvos gatvės ir Sulupės gatvės. Jiems yra parengta detaliojo plano korektūra[4], viešai pasiekiamas ir šios korektūros aiškinamasis planas[5] bei korektūros sprendinių brėžinys[6]. Bendras sklypų plotas yra apie 3,07 ha. Sklypai šiuo metu nėra užstatyti – tai uosto reikmėms rezervuota žemė. Ji yra apleista ir mažai tvarkoma. Nekilnojamojo turto registre yra registruotas vaistų sandėlis, tačiau realiai statinių nėra, išlikę tik statinių pamatai. Žemė apaugusi žole ir krūmais, kurie periodiškai išpjaunami, yra pavieniai medžiai. Aplinkinių namų gyventojai šioje teritorijoje vedžioja šunis, tarp pamatų kartais žaidžia vaikai. Iš vakarinės pusės driekiasi niekaip neatribotas uosto geležinkelis, nuo kurio keliamo triukšmo (ypač naktimis) kenčia visi aplinkinių namų gyventojai. Geležinkelio bėgiai yra niekaip neatriboti, ant jų laisvai vaikšto vaikai ir naminiai gyvūnai. Geležinkelio sąstatai neretai būna atviri, gabena birius, dulkančius krovinius, kurių dulkės nusėda aplinkinių namų gyventojų butuose.
Planuojama teritorijos paskirtis
Žemės sklypų Mituvos g. 2 ir Strėvos g. 4 detaliojo plano korektūroje pakeistas žemės sklypo naudojimo būdas. Buvusi pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – visuomeninė teritorija (skirta visuomenės poreikiams) – pakeista į susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritoriją[4]. Paprastai tariant, ši teritorija ateityje būtų skirta transporto infrastruktūrai ir su ja susijusiems objektams.
Sklype būtų leidžiama:[5]
- tiesti kelius,
- statyti transporto paskirties pastatus (pvz., logistikos centrus, garažus),
- įrengti ryšių bokštus,
- statyti elektros pastotes, katilines ar kitus inžinerinius statinius, susijusius su transporto aptarnavimu .
Maksimalus pastatų aukštis numatomas iki 5 aukštų, todėl teritorijoje galėtų iškilti vidutinio aukštingumo statiniai (iki ~20 m aukščio).
Kitaip tariant, ši žemė planuojama naudoti miesto ir uosto susisiekimo infrastruktūros reikmėms (o ne, pavyzdžiui, gyvenamiesiems namams ar rekreacijai).
Žiniasklaidoje (Atvira Klaipėda 2025-02-19 Palmira Martinkienė. Uostas vis labiau artėja prie gyvenamųjų namų) paskelbtame Uosto direkcijos generalinio direktoriaus Algio Latako atsakyme teigiama, kad minėta teritorija jau yra išnuomota įmonei UAB „Neto terminalas“, kuri čia planuoja vykdyti automobilių krovos ir saugojimo veiklą. Kaip atrodo tokia įmonės veikla ir koks sunkiasvoris transportas naudojamas automobiliams transportuoti, galima pamatyti pačios įmonės „Neto terminalas“ svetainėje. Nuo tokios veiklos padarinių neapsaugos jokios numatytos triukšmą ir oro taršą mažinančios priemonės.
Planuojami transporto maršrutai ir susisiekimas
Teritorijos pasiekiamumas ir nauji privažiavimai – vienas svarbiausių planuojamų pokyčių aspektų. Jis pateikiamas dviejuose dokumentuose – 2011 metų detaliojo plano sprendiniuose bei 2022 m. patvirtintoje detaliojo plano korektūroje suplanuotose teritorijos dalyse.
- Pagal 2011 m. teritorijos detalų planą, Klaipėdos uosto plėtrai yra skirti du žemės sklypai. Vienas jų yra šiauriau Strėvos gatvės, kitas – piečiau. Schemoje jie apibraukti mėlyna linija.
- Numatyta, kad sunkiasvoris transportas į juos galės patekti iš būsimą Baltijos prospekto tęsinį, iš Nemuno gatvės pusės[5]. Tai reiškia, kad didelius krovininius automobilius į teritoriją numatoma nukreipti tiesiai nuo magistralinių kelių (Baltijos pr. ir Nemuno g.).
- Tačiau, kadangi Baltijos prospekto tęsinys ir Nemuno g. plėtra kol kas nėra įgyvendinti ir nėra aišku, kada tiksliai tie projektai bus baigti[5], plane numatytas laikinas sprendimas (pateikiamas žemiau).
- Aukščiau paminėtas 2011 m. detaliojo plano sprendinys šiuo metu negali būti realizuotas, kadangi Baltijos prospekto tęsinys ir Nemuno g. plėtra kol kas nėra įgyvendinti ir nėra aišku, kada tiksliai tie projektai bus baigti[5].
- Todėl 2022 metais patvirtintoje teritorijos detaliojo plano korektūroje numatytas laikinas sprendimas. Jis numato, kad sunkiasvoris transportas laikinai pateks į sklypą per gretimą uosto direkcijos valdomą teritoriją – sklypą Strėvos g. 5[5]. Juo sunkvežimiai į teritoriją iki tol, kol bus nutiestas nuolatinis kelias nuo Nemuno g./Baltijos pr. pusės.
- Schemoje geltonomis linijomis yra pažymėtas įvažiavimas į teritoriją iš šiaurinės pusės Baltijos prospekto) ir iš vakarinės pusės (Nemuno gatvės).
- Eismo ribojimai gyvenamosiose gatvėse: siekiant apsaugoti gyvenamųjų namų aplinką, plane numatyta apriboti sunkiojo transporto judėjimą Strėvos gatve – bus įrengti draudžiamieji kelio ženklai, ribojantys sunkvežimių eismą šia gatve[5]. Taip pat teigiama, kad sunkiasvorio transporto srautas nebus nukreipiamas per Mituvos ir Sulupės gatves.
- Mituvos gatvės dalies panaikinimas: plane numatyta panaikinti dalį Mituvos gatvės (jos pabaigą), kuri patenka į formuojamą sklypą Mituvos g. 2[5].
Teritorijos gyvenamieji pastatai ir želdynai
Žvejybos uosto rajone gyvena maždaug 12 tūkst. žmonių.
Tuo tarpu aptariama Mituvos g. 2 ir Strėvos g. 4 teritorija yra apsupta gyvenamųjų namų – Sulupės gatvės namai 4, 5, 7, 8, 10, 12, Minijos gatvės namai 120, 122, Strėvos gatvės namai 6, 8, 10.
Šiuo metu Sulupės g. 3a statomas dar vienas pastatas – 12 butų mažaaukštės statybos klinkeriu dekoruotas „Kolibris“.
Žiniasklaida teigia [šaltinis], kad šio namo projektiniuose pasiūlymuose numatyta, jog šio pastato „miegamųjų langai orientuoti į šiaurės vakarų pusę”. Tai yra kaip tik į aptariamą teritoriją, kurioje planuojama vykdyti pramoninę veiklą.
Kiemuose želdynai liko, tačiau bendrų kvartalo poilsio zonų poilsio sodų, kurie galėtų būti traktuojami kaip atskirasis želdynas, teritorijoje nebėra. Gyventojai kenčia nuo nuolatinio triukšmo ir oro taršos iš uosto pusės. Šios problemos nesprendžiamos dešimtmečiais, o dabar dar gresia ir asfaltuotos aikštelės įrengimas vietoj vienintelio – galimo – žaliojo ploto.
Planuojamos teritorijos vystymo pasekmės gyvenamajai aplinkai
Numatomi teritorijos planavimo sprendiniai neatitinka Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatos, įpareigojančios teritorijų planavimo dokumentus „atsižvelgti į visuomenės poreikius, (…) žemės ir kito nekilnojamojo turto valdytojų, naudotojų ir trečiųjų asmenų interesus ir teises”. Teritorijų planavimo dokumento korektūra akivaizdžiai pablogins greta esančios gyvenamosios teritorijos naudotojų padėtį labiau nei iki jos rengimo.
- Akustinė tarša:
- Uosto veiklos vykdymas prie pat gyvenamųjų namų lems nuolatinį triukšmo lygio padidėjimą, ypač dėl sunkiasvorio transporto srautų ir krovininių operacijų, kurios daugeliu atvejų vyksta ir naktį.
- Uosto veiklos vykdymas prie pat gyvenamųjų namų lems nuolatinį triukšmo lygio padidėjimą, ypač dėl sunkiasvorio transporto srautų ir krovininių operacijų, kurios daugeliu atvejų vyksta ir naktį.
- Oro tarša:
- Pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą, veikla, kurios metu išskiriami kietosios dalelės (PM10, PM2.5) ir lakiųjų organinių junginių emisijos, turi būti reglamentuojama ir ribojama.
- Pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą, veikla, kurios metu išskiriami kietosios dalelės (PM10, PM2.5) ir lakiųjų organinių junginių emisijos, turi būti reglamentuojama ir ribojama.
- Grunto vibracijos:
- Nuolatinis sunkiasvorio transporto judėjimas ir uosto veikla neabejotinai generuos seisminius virpesius, galinčius pakenkti ne tik gyvenamųjų pastatų konstrukcijoms, bet ir jų energetiniam efektyvumui, didinant pastatų nusidėvėjimą.
- Nuolatinis sunkiasvorio transporto judėjimas ir uosto veikla neabejotinai generuos seisminius virpesius, galinčius pakenkti ne tik gyvenamųjų pastatų konstrukcijoms, bet ir jų energetiniam efektyvumui, didinant pastatų nusidėvėjimą.
- Vizualinė tarša ir nekilnojamojo turto nuvertėjimas:
- Uosto infrastruktūros atsiradimas gyvenamosios aplinkos vizualinėje perspektyvoje prieštarauja darnaus miesto planavimo principams.
- Uosto veiklos matomumas pro langus ir padidėjusi aplinkos tarša gali lemti butų rinkos vertės sumažėjimą, o tai pažeidžia gyventojų teisėtus lūkesčius dėl turto vertės išsaugojimo.
Taršos pavyzdys
2024 m. spalio 11 dieną pūtė vakarų vėjas, ir Sulupės gatvės devynių aukštų pastato gyventojai pajuto, kad sunku kvėpuoti. Jie užfiksavo netoli nuo namo, šalia uosto teritorijos stovinčius atvirus vagonus su cheminėmis medžiagomis.
Šalia uosto teritorijos gyvenantys žmonės gerai žino, kad uosto keliama akustinė ir oro tarša bei transporto keliamos grunto vibracijos vyksta neperiodiškai:
- naktį uosto teritorijoje veikiantis keltuvas gali numesti konteinerį vieną kartą per savaitę, tačiau šio konteinerio kritimo sukeltas garsas pažadina aplinkinių namų gyventojus.
- geležinkeliu kartais pravažiuoja atviri vagonai su cheminėmis medžiagomis, ir aplinkinių būstų gyventojams peršti akis, sunku kvėpuoti.
- kai vėjo kryptis yra vakarų, naktį važiuojančių krovininių traukinių garsas ypatingai gerai girdimas, ir net esant uždariems būsto langams trukdo miegą.
Deja, tokius pažeidimus dėl jų neperiodiškumo ir neprognozuojamumo teisiškai fiksuoti labai sunku arba neįmanoma. Todėl jei įsileisime uostą į savo kiemus, jį iš ten išprašyti bus labai sunku.
Gyventojų požiūris į uosto plėtrą
- Mes, šios teritorijos gyventojai, jaučiame didelį nerimą ir susirūpinimą dėl numatytos uosto teritorijos plėtros. Manome, kad planuojami darbai reikšmingai pažeidžia aplinkinių gyvenamųjų rajonų gyventojų teisę gyventi švarioje ir saugioje aplinkoje, kurioje nebūtų perteklinės aplinkos taršos, galinčios sukelti įvairius sveikatos sutrikimus.
- Vietoje to, kad aptariamoje teritorijoje įrengti aplinkinių namų gyventojams rekreacinę zoną, valdininkai perdavė ją uostui, ir dabar mes turime gaišti savo laiką tam, kad aiškinti miesto ir uosto valdžiai, jog mes turime teisę gyventi švariai ir saugiai.
- Uosto direkcijos vadovas Algis Latakas leidiniui „Atvira Klaipėda teigia, kad „rytinėje ir pietinėje teritorijos pusėje numatoma įrengti akustinį ekraną, kombinuojant jį su želdiniais.“ Tačiau gyventojams po langais reikia ne „kombinuoto su želdiniais akustinio ekrano”, o rekreacijos vietų.
- Jau dabar šalia uosto teritorijos gyvenantys gyventojai turi karčią tokios kaimynystės patirtį ir skundžiasi, kad jau dabar uosto veikla ir neatribotas geležinkelis kelia triukšmą, oro taršą bei kelia pavojų vaikams ir gyvūnams.
- O kai planuojamoje aikštelėje įsikurs uosto teritorijos nuomininkas, vieną dieną ten sunkiasvoriu transportu gali būti transportuojami automobiliai, o kitą – jau iškraunami birūs ar naftos kroviniai.
- Ir ta veikla bus vykdoma 24-22 metrų atstumu nuo gyvenamųjų namų.
- Kokios yra tokios veiklos pasekmės aplinkai mes puikiai žinome iš Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos KLASCO veiklos pavyzdžio, kai metų metais buvo neįmanoma suvaldyti aplinkos taršos kietosiomis dalelėmis, o Klasco vadovai tik atsirašinėjo arba ignoruodavo gyventojų skundus
Gyventojų reikalavimai
Mes, šios teritorijos gyventojai, išreiškiame susirūpinimą dėl numatytos uosto rezervinės teritorijos plėtros. Manome, kad planuojami darbai reikšmingai pažeidžia aplinkinių gyvenamųjų rajonų gyventojų teisę gyventi švarioje ir saugioje aplinkoje, kurioje nebūtų perteklinės aplinkos taršos, galinčios sukelti įvairius sveikatos sutrikimus.
Atsižvelgdami į tai, reikalaujame:
- Grąžinti žemės sklypų Strėvos g. 4 ir Mituvos g. 2 paskirtį
Iš „susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos“ pakeisti ją į „visuomeninės paskirties teritoriją“ ir perduoti šiuos sklypus Klaipėdos miesto savivaldybei. - Užtikrinti infrastruktūros plėtrą visuomenės poreikiams
Nurodytose teritorijose įrengti parką, poilsio erdves, vaikų žaidimų bei sporto aikšteles. Taip pat išnagrinėti galimybę statyti naujus sporto, švietimo ir kitus viešajam interesui reikalingus statinius bei pagerinti susisiekimo infrastruktūrą. - Atsisakyti ketinimų Nemuno gatvę perduoti Klaipėdos uosto naudojimui
Pakeisti išlikusios Nemuno gatvės atkarpos (nuo Kalnupės g. iki Sulupės g.), kurioje stovi XX a. pr. pastatai ir auga brandūs želdiniai, statusą iš Klaipėdos jūrų uosto rezervinės teritorijos į visuomeninės paskirties teritoriją. - Suformuoti pėsčiųjų gatvę
Nuo Sulupės gatvės iki Nemuno gatvės pabaigos (šiauriau Centrinio Klaipėdos terminalo) įrengiant suoliukus, apšvietimą, šiukšliadėžes, želdinius, informacinius stendus, dviračių stovus, kitus mažosios architektūros elementus bei kitą reikalingą infrastruktūrą. Kartu su Mituvos gatve ji sudarys vientisą viešąją erdvę gyventojų poilsiui ir laisvalaikiui.
Imtis priemonių traukinių keliamam triukšmui mažinti:
- Ties Keleiviniu uosto terminalu nukreipti traukinių eismą esamais bėgiais į uosto teritoriją, nutraukiant traukinių eismą Nemuno gatvės atkarpoje nuo Kalnupės gatvės iki Centrinio Klaipėdos terminalo.
- Nuo Sulupės gatvės iki Centrinio Klaipėdos terminalo uosto teritorijoje šalia geležinkelio iš gyvenamųjų namų pusės pastatyti akustinę sieną.
- Apriboti nakties metu uosto teritorijoje judančių traukinių greitį ir garsinius signalus.
Šiais reikalavimais siekiame užtikrinti, kad teritorijų planavimas vyktų atsižvelgiant į gyvenamosios aplinkos saugą, švarą bei viešąjį interesą, užtikrinant esamų gyventojų teisę gyventi sveikoje ir patogioje aplinkoje.
Apibendrinimas
- Planai plėsti uosto teritorijas gyventojų namų sąskaita kilo dar praėjusiame amžiuje. Jais remdamasis Klaipėdos uostas nuosekliai planuoja miesto uzurpaciją, įvairios rūšies tarša sukeldamas rajono gyventojams nepakeliamas gyvenimo sąlygas, o po to siūlydamas jiems išsikelti iš savo namų ir taip užimdamas ištisas gatves.
- Tačiau per dvidešimt penkis metus žmonės pasikeitė. Pasikeitė miestas ir visa Lietuva. Išaugo mūsų vaikai ir anūkai, kuriems nepriimtini praėjusiame amžiuje suregzti buvusių valdžių ir uosto planai vietoje parkų ir rekreacinių zonų siūlyti mums sienelėmis atitvertas pramonines zonas.
- Žinant agresyvų Klaipėdos uosto plėtros charakterį, mes nesitikime, kad uostas savo noru gyventojams grąžins jam nuolankiai valdžios atiduotą žemę, todėl nuosekliai darysime žingsnius informuojant bei konsoliduojant gyventojus bei siekiant užtikrinti jų teisę gyventi sveikoje ir patogioje aplinkoje.
Dokumentai
- ↑ Dėl uosto ir rezervinės uosto teritorijos tarp Baltijos pr. tęsinio ir Senosios Smiltelės gatvės Klaipėdoje, detaliojo plano patvirtinimo
- ↑ Uosto ir rezervinė uosto teritorija tarp Baltijos pr. tęsinio ir Senosios Smiltelės gatvės Klaipėdoje. Detalusis planas sprendiniai (III) etapas. Pagrindinis brėžinys. Teritorijos užstatymo reglamentas
- ↑ Klaipėdos miesto Žvejybos uosto rajono gyventojų ir valdžios atstovų susitikimo protokolas
- ↑ Parengta uosto ir rezervinės uosto teritorijos tarp Baltijos pr. tęsinio ir Senosios Smiltelės g., Klaipėdoje, detaliojo plano korektūra suplanuotos teritorijos dalyje –sklypams, kurie detaliajame plane pažymėti numeriais 01 ir 01a
- ↑ Uosto ir rezervinės uosto teritorijos tarp Baltijos pr. tęsinio ir Senosios Smiltelės g., Klaipėdoje, detaliojo plano, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2011 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. T2-211 „Dėl uosto ir rezervinės teritorijos tarp Baltijos pr. tęsinio ir Senosios Smiltelės g., Klaipėdoje, detaliojo plano patvirtinimo“, korektūra suplanuotos teritorijos dalyje – sklypuose, kurie detaliajame plane pažymėti numeriais 01 ir 01A, teritorijų planavimo dokumento Nr. K-VT-21-20-118 sprendiniai, aiškinamasis raštas
- ↑ Uosto ir rezervinės uosto teritorijos tarp Baltijos pr. tęsinio ir Senosios Smiltelės g., Klaipėdoje, detaliojo plano, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2011 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. T2-211 „Dėl uosto ir rezervinės teritorijos tarp Baltijos pr. tęsinio ir Senosios Smiltelės g., Klaipėdoje, detaliojo plano patvirtinimo“, korektūra suplanuotos teritorijos dalyje – sklypuose, kurie detaliajame plane pažymėti numeriais 01 ir 01A, teritorijų planavimo dokumento Nr. K-VT-21-20-118 sprendinių brėžinys
